1939 m. rugpjūčio 23 d Vokietijos ir buvusios SSRS užsienio reikalų ministrų Joachimo von Ribbentropo ir Viačeslavo Molotovo pasirašyta nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais pusei amžiaus iš Lietuvos buvo atėmusi nepriklausomybę, todėl šią datą tauta mini kaip Juodojo kaspino ir gedulo dieną. Tačiau rugpjūčio 23-oji ir žymaus mūsų žemiečio, Nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos gimimo ir mirties dienų išvakarės ( Mykolas Biržiška gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose, mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele). Ta proga Viekšnių šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, pašventintas prie daktaro Antano Biržiškos sveikatos namų pastatytas naujas kryžius, svarstytos Biržiškų šeimos atminimo puoselėjimo galimybės.
Įkvėpė įtaigiu pamokslu
Viekšnių bendruomenė pirmiausia rinkosi į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios laikinąsias patalpas, kur klebonas kunigas Kęstutis 
Zybartas, padedamas klieriko Vincento Lizdenio, aukojo šv. Mišias už tautos laisvę ir iškilią Biržiškų šeimą, puoselėjusią tautiškumo idėjas. Kaip pamoksle teigė kunigas, „šią dieną laisvos šalys buvo išdavikiškai ir šaltakraujiškai išbrauktos judošių susitarime. Kokias kančias tie parašai atnešė žmonėms, ir vis dėlto mes šiandien čia susirinkę laisvai. Susirinkę švęsti sekmadienį prisimename Lietuvai svarbią Biržiškų šeimą. Galingųjų parašai, kad ir atnešę daug kančios ir daug padarinių, yra nugalėti.“
Kadangi pagrindiniu dienos akcentu turėjo būti naujai pastatyto kryžiaus prie Daktaro A. Biržiškos sveikatos namų šventinimas, tai dvasininkas atskleidė sąsajas tarp visoje tautoje minimos išdavystės datos ir kryžiaus simbolikos: „Brangieji, juk šiandien mes susirinkome dėl Kryžiaus. Štai Jums ir atsakymas, kas gali nugalėti išdavystę. Išdavystę nugali mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kryžius. Ką reiškia prie daktaro Antano Biržiškos sveikatos namų pastatytas ir šiandien atnaujintas Kryžius, jeigu ne prašymą – Dangaus Tėve, duok mums malonę priklausyti Kristui, būti jo išganytiems. Tai, kad šiandien šis Kryžius pastatytas iš naujo, ir yra gyvas įrodymas, jog Kristaus pergalė prieš mirtį veda ir mūsų šalį Laisvės takais. Dievą mylintys lietuviai supranta, jog mes Europą šiandien galime nustebinti nebent dorovingumu.“
Siedamas kryžiaus krikščioniškąją prasmę su konkretaus kryžiaus reikšme, kunigas pastebėjo: „Dievas yra Gyvybės Kūrėjas, o štai gydytojas tampa Dievo bendradarbiu gydydamas ir galiausiai savo darbą patikintis Dievui ypač sunkiausiais atvejais. Šis Kryžius Viekšniuose yra stiprus ženklas Europai. Tai nėra paprastas mandagumo gestas Biržiškų šeimai – pastatyti naują Kryžių. Tai gilus tikėjimo išpažinimas. Jeigu šiandien save vadinantis laisvasis pasaulis išdrįsta kryžius naikinti, tai mes juos statome iš naujo.“
Taip pat remdamasis kun. Stasio Ylos knygos mintimis kun. K. Zybartas priminė, kad profesoriaus Mykolo Biržiškos tikėjimo ieškojimai – „tai nuostabi atviro žmogaus kelionė Dievo link. Nepaisydamas abejonių ir bendražygių, savo idėjų, šios šeimos sūnus liko atviras Dievui ir Dievas jam suteikė tikėjimo malonę“.
Pastatytas žmonių dėka
Po šv. Mišių viekšniškiai ir svečiai rinkosi prie Dr. A. Biržiškos sveikatos namų. Čia šios įstaigos vyr. gydytoja bei Biržiškų draugijos pirmininkė Aušrelė Gurauskaitė susirinkusiems priminė, kad prof. Mykolas Biržiška savo Nepriklausomybės akto signataro premiją paskyrė sveikatos namų Viekšniuose statybai. Tam, kad būtų kuo geriau tęsiami ilgamečio Viekšnių apylinkių gydytojo A. Biržiškos sveikatos priežiūros, profilaktikos darbai, sūnus Mykolas nestatė įmantraus paminklo ant tėvų kapo, ieškojo dar papildomų lėšų ir tuo būdu pasitarnaudamas gimtinės žmonėms įamžino ir tėvo atminimą. „Mykolas Biržiška norėjo ir savo testamente parašė, kad prie šio pastato visada būtų kryžius, o šio pastato paskirtis nesikeistų be jo artimųjų sutikimo. Nuo 1939 metų iki šių metų šis pastatas taip ir naudojamas, kryžius pasikeitė ne vienas, nes medis neamžinas“, – kalbėjo A. Gurauskaitė. Kryžiaus perstatymo iniciatorė padėkojo už padovanotą ąžuolą Virginijui Baliui, liaudies meistrui Antanui Sidabrui už pagal nuotrauką išdrožtą kryžių, o kalviui Česlovui Pečetauskui – už nukaldintą Dievo Kančią.
Bažnyčios chorui sugiedojus Kryžių garbinančią giesmę, kun. K. Zybartas jį pašventino.
Tikimasi valdžios supratingumo
Po iškilmių vietos valdžios atstovai, įstaigų, visuomeninių organizacijų vadovai susirinko į Mažeikių rajono savivaldybės bibliotekos Viekšnių filialą, kuris įsikūręs atstatytame Biržiškų šeimos name. Tame pačiame pastate įkurta ir Biržiškų šeimos veiklą pristatanti ekspozicija.
Karštą sekmadienio dieną į Viekšniuose organizuotą renginį atvyko ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė. Viešnia papasakojo, kad 1915 metais akademikas M. Biržiška drauge su daktaru Jonu Basanavičiumi bei mokytoju visuomenininku Povilu Gaidelioniu buvo pagrindiniai šios Pirmosios lietuvių gimnazijos steigėjai. Pasak direktorės, M. Biržiška, kuris buvo paskirtas vedėju, pradėjo gimnazijos veiklos fiksavimą protokoluose, kurie išliko ir tapo ypatingai vertingu šios švietimo įstaigos pirmųjų gyvavimo metų liudijimu. D. Puchovičienės manymu, derėtų susivienyti vilniečiams, viekšniškiams ir kitiems, suvokiantiems Biržiškų veiklos indėlį Nepriklausomos valstybės kūrimo reikaluose, ir atkreipti valdžios dėmesį į vis dar eilės laukiančius darbus. Kaip vienas iš labiausiai aktualių mūsų krašto žmonėms – rūpestis dėl Biržiškų fondo perkėlimo į atstatytąjį šeimos namą. Kol kas to padaryti neįmanoma, nes nėra įrengtas, todėl ir nenaudojamas pastato antrasis aukštas. Kultūros vertybių apsaugos departamentas, daugiausia finansavęs namo atstatymą, tolesnį įrengimą paliko Savivaldybės žiniai, o šioji, argumentuoja neturinti lėšų. Taip pat nuskambėjo mintis, kad bendromis jėgomis derėtų siekti, jog būtų išpildyta profesorių valia – po mirties ilsėtis Nepriklausomos Lietuvos žemėje.
Biržiškų draugijos pirmininkė gyd. A. Gurauskaitė išreiškė viltį, jog nugalės valdžios tautinis sąmoningumas bei pagarba Lietuvai ypatingai nusipelniusiems žemiečiams ir Biržiškų namas pagaliau bus įrengtas iki galo.
